2013-01-06 Kam krovėme turtus per krizę?

Per praėjusius vis dar „krizinius“ metus 100 turtingiausių pasaulio žmonių dar padidino savo kapitalą net 241 milijardu dolerių. Ne, ne rekordinius derlius užauginę žemdirbiai praturtėjo. Labiausiai prakuto visų rūšių akcijų ir kitokių vertybinių popierių spekuliantai, o ne tie, kurie užsidirbo kapitalą ką nors gamindami.

Daugiau:

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/kam_kroveme_turtus_per_krize/,coments.1,saved.1#komentuoti

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje Akcijų rinka, Kas yra kas, Komentarai, Nekilnojamasis turtas, Valstybės biudžetas, Įvairūs. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

3 komentarai

  1. Johnsonas sakė:

    Taip sakant finansiniai ir vertybiniai manipuliatoriai laimi..

  2. armapci sakė:

    Taip. Laimi machinatoriai. Kam dirbti, jei galima nuolat dirbtinai kelti kainas. Jau Vilniuje, Klaipedoje bustu kainos kosmines – pakelta iki maximumo. Kai nebuvo LT skandinavu banku, butai kainavo pigiau. Kadangi tokia pacia butu kainu kelimo metodika jie jau buvo pritaike pacioje Svedijoje, tai jie ta pati padare ir LT. Pamenu mano mieste butas 2002 m. (60 kv. m.) kainavo 15.000 lt. Pries krize 180.000. Algos padidejo 1.7x, o busto kainos 10-15 kartu. Nenormalu. O algos tai cia statistikoj atrodo, jog pakilo. Mano mama dar 2003 metais dirbdama sales pardaveja uzdirbdavo 1200 i rankas. Dabar tokiem patiem darbuotojam toje pacioje parduotuveje moka 850 i rankas. Mieste daugiau 1400 nelabai kas ir gauna. O kainos ‘po krizes’ vis dar 70.000 litu. 4-5x didesnes nei buvo 2002. As matau tik viena viso sio ‘kilimo’ t.y. smigimo i skurda kaltininka – skandinavu bankus. Jie dirbtinai uzkelia kainas, masiskai skatindami skolintis ir jas palaiko uz virvutes prilaikydami ir versla. Bankai yra didziausi kenkejai pasaulyje. Apie tai net niekas nekalba. Atrodo, jog net neimanoma apie tai kalbeti. Jei zmogus nori pirkti busta, tai jam siais laikais reikia sumoketi 4 metu atlyginima. 2002 m atitinkamai uzteko 1.5 m. Tokiu budu bankai sutraukia i savo aktyvus milziniskus pinigus, ekonomine valstybes galia. Per finansus bankai gali ir itakoja politikus, versla, kiekvieno musu gyvenima. Padidintos busto kainos yra ‘legalus’ budas susiurbti zmoniu finansus, ju rankomis uzdirbtus pinigus. Jei iki tol bustui tarkim nueidavo i men. 10% nuo algos (ir tai kone visi taupydavo, o ne imdavo paskolas. Siandien mes jau priversti tai daryti. Norim to ar nenorim. Kitaip busto neisigysi), tai dabar nueina 30%. Tai reiskia, jog bankai sutraukia 30% visu zmoniu pajamu, kurie ne tik kad eina i banka. Pralaimi ir tie, kurie nejo, taciau nori isigyti busta is draugo, gimines ar kaimyno. Jie taip pat jaucia be proto padidejusias kainas. Taip slopinamas taupymas, investicijos, gyvenimo kokybes gerejimas, skatinamas skurdas. Be to, sukuriama infliacija. Taciau ka reiskia infliacija is principo? Pinigai nieko nereiskia. Tai tik popieriai. Esme ta, jog jie nenukeliauja ten, kur ju reikia. t.y. i gamyba. Jei sukuriami vis nauji litai, eurai ar $ keliautu i gamyba, tai butu sukuriama daugiau PC, auto ir t.t. automatiskai kristu ju kainos, tobuletu technologijos, didetu investicijos ir t.t. Nebutu jokios infliacijos, nes kainos tiesiog kristu del padidejusios pasiulos. Taciau kai pinigai nukeliauja i virtualu pasauli, jie nesukuria jokios realios naudos. Jie nekuria produkcijos. Jie tik perka/parduoda tai, kas jau yra pagaminta/isauginta ar bus isauginta tik kitais metais. Visa tai mazina pasiula ir todel kainos turi kilti. Todel jos ir kyla. Man tai is vis nesuvokiama, kai politikai bando aiskinti, jog energetine nepriklausomybe yra nacionalinio saugumo klausimas, taciau ne nebando suvokti, jog bankai yra kelis kartus didesne gresme uz bet kokia energetika. Bankai LT jau susiurbe i save apie 80 mlrd. litu aktyvu – turto. 45 mlrd. is ju yra indeliai. Zmoniu turtas vertinamas apie 80 mlrd (26 mlrd. indeliais). Valstybes – vos 160 mlrd. O svarbiausia – tendencija. Valstybes turtas nuolat mazeja apie 1-2% per metus, dideja gyventoju ir banku valdomas turtas 4-5%. Bankai savo rankose laiko visus – tiek fiziniu, tiek juridiniu asmenu, tiek valstybes finansus t.y. nieko realioje ekonomikoje nereiskiancius popierelius savo rankose ir jais manipuliuodami virtualioje erdveje jie gali itakoti realius musu gyvenimus. Popierius buvo sukurtas tik tam, kad palengvinti daiktu mainymasi, keitimasi tarpusavyje. Gi nesinesiosi zalvario gabalo kiseneje. Patogiau mazas, lankstus popiergalis. Taciau bankai jau senai apejo sia sistema papirkdami politikus. Jie ‘uzdirba’ mlrd. litu visame pasaulyje realiai nedarydami nieko. Jie sukuria gerbuvi tik vienetams, kurie puikuojasi Forbes zurnalu virseliuose. Realus zmones realiame pasaulyje dirba tiem, kurie manipuliuoja nuliukais virtualioje erdveje. Ir tas santykis traukiantis ekonomikai ir valstybes prasiskolinant (ar gyventojams) vis dideja t.y. skurdas auga. Praeis dar keliolika metu ir sistema savaime suirs, nes zmones paprasciausiai negali dirbti zemiau bado. To ir nebus. Viena diena sis burbulas sprogs ir kalakutai is JAV atpigs. Viso to galima isvengti ikurus Lietuvoje valstybini banka.

    p.s. atsiprasau uz klaidas 😉

  3. O kas draudžia tiems žemdirbiams vertybiniai popieriais prekiauti?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s