2014-02-24 THE NEW WORLD ORDER

Paskelbta temoje Istorijos labirintai, Kas yra kas, Valstybės biudžetas, Video, Įvairūs | Parašykite komentarą

2014-02-24 Jau galite paremti kandidatus į prezidentus internetu

Untitled

http://www.vrk.lt/aikis

Paskelbta temoje Istorijos labirintai, Kas yra kas, Įvairūs | Parašykite komentarą

2014-02-12 Ką Lietuva praras neįstojusi į ES? 2003 metų agitacinė laida už ES

Dalyviai agituojantys „“: Finansų ministrė Dalia Grybauskaitė ir Seimo vicepirmininkas Vytenis Andriukaitis.

Dalyviai agituojantys „prieš“: Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Endriukaitis ir ūkininkas žurnalistas Pranciškus Šliužas.

Plačiau: http://www.sarmatas.lt/02/kas-ka-ir-kodel-vadina-apgavikais/

Paskelbta temoje Istorijos labirintai, Kas yra kas, Valstybės biudžetas, Įvairūs | Parašykite komentarą

2014-02-17 What’s going on in Venezuela

Paskelbta temoje Istorijos labirintai, Kas yra kas, Video, Įvairūs | Parašykite komentarą

2012-02-15 Prezidentė D. Grybauskaitė prieš referendumą

Paskelbta temoje Kas yra kas, Valstybės biudžetas, Video, Įvairūs | Parašykite komentarą

2014-02-08 Demografijos įtaka NT kainoms

Vienas paprasčiausių būsimos ateities indikatorių yra mes patys. Žmonių populiacijos dydis yra visiems puikiai suprantamas dydis. Ekonomika veikia mainų principu – žmonės siūlo savo paslaugas, prekes, mainais į kito žmogaus sukuriamą paslaugą, prekę. Vykstant šiems mainams įsiterpia tų mainų vertės matas – pinigas. Ekonomika auga, kai didėja mainuose dalyvaujančių žmonių aktyvumas arba didėja šiame procese dalyvaujančiųjų skaičius. Šie dydžiai atsispindi kiekvienos šalies BVP.

Visame pasaulyje gyventojų skaičius auga. Vis pasigirsta naujienų, jog kainos augs. Ne išimtis ir nekilnojamasis turtas. Tačiau ar tai tiesa? Atsakymas ne ir jis pagrįstas tvirtu ramsčiu – demografija. NT kainų kitimui svarbesnis ne tiek pačių gyventojų skaičius, kiek jo kitimas tam tikrose amžiaus grupėse. Mokslininkai nustatė, jog žmogus išlaidavimo viršūnę pasiekia sulaukęs 45 metų. Po to kiekvieno asmens mėnesinės/metinės išlaidos tolydžiai mažėja. Ir tai puikiai atsispindi kiekvienos valstybės ekonomikoje – tiek BVP, tiek kainose, tiek palūkanų normose, tiek ir tame pačiame NT.

Norint suprasti, kuria linkme NT kainos judės Lietuvoje, reikia pastudijuoti situaciją Japonijoje. Ši šalis patyrė mus dominančią ’45 metų amžiaus grupės’ įtaką ekonomikai paskutiniame praeito šimtmečio dešimtmetyje ir tas poveikis nusitęsė iki pat dvidešimt pirmojo amžiaus pirmojo dešimtmečio vidurio.

Japanese population pyramid

1 pav. Japonijos demografinė situacija

Pirmajame paveikslėlyje matome populiacijos pasiskirstymą pagal amžiaus grupes 2010 metais. Kaip matome, yra du maksimumais, skiriantys vienas kitą 25 metais – tai atspindi tėvų ir jų vaikų grupes. Tėvų maksimumas ties 45 metų riba – savo išlaidavimo maksimumą – buvo pasiekęs prieš maždaug 20 metų (gyvename ne 2010, o 2014 metais). Po šio maksimumo sekė populiacijos mažėjimas, kuris tęsėsi 10 metų. Po to vėl išlaidavimas didėja, mat link 45 metų ribos artėja jau ir tėvų vaikai. Visa tai puikiai atsispindi ekonomikoje.

japan-loans-to-private-sector

2 pav. Japonijoje privačiam sektoriui išduotos paskolos

Kone kiekvienas šiuolaikinis ekonomikos vyksmas paremtas paskolomis. Auksčiau pateiktame paveikslėlyje matome, kaip keičiasi bankų išduotų paskolų suma nuo 1991 iki 2013 metų. Iki tol augusi paskolų suma ėmė trauktis ir tai puikiai sutampa su tėvų populiacijos maksimumu (45 metų amžiaus grupė) 1995 metais. Pirmajame paveikslėlyje matome, jog žemiausias demografijos taškas 45 metų amžiaus grupėje pasiekiamas po 10 metų. Kaip nekeista, tačiau ir išduotų paskolų grafike žemiausias taškas taip pat pasiekiamas 2005 metais t.y. lygiai po 10 metų. Jog tai nėra sutapimas, galima įsitikinti palyginus išduotų paskolų sumą JAV (3 pav.)

united-states-loans-to-private-sector

3 pav. JAV privačiam sektoriui išduotos paskolos

Kaip matome, nėra jokio kritimo išduotų paskolų portfelyje privatiems asmenims laikotarpyje nuo 1995 iki 2005 metų. Tai patvirtina ir JAV demografiniai duomenys:

USA demograph

4 pav. JAV demografinė situacija

Taigi, tėvams pasiekus 45 metų ribą ir jų skaičiui ėmus mažėti, prasideda ir paskolų, išduodamų fiziniams asmenis, traukimasis, kuris yra fundamentalus veiksnys, įtakojantis bendrą ekonominę situaciją šalyje. Lietuva taip pat jau yra įžengusi į šio ciklo pastarąjį etapą (5 pav.).

lietuvos_demografine_piramide_2010-500x385

5 pav. Lietuvos demografinė situacija

Kaip matome iš 5 paveikslėlio, itin staigus 45 metų grupės kritimas prasidėjo grubiai prieš 5 metus – 2010 metais. Itin spartus kritimas nusimato 2016-2018 metais. ‘Dugno’ sulauksime 2020 metais ir tuomet jau kopsime link naujo maksimumo, kurį pasieksime dar po 10 metų – 2030. Po šios viršūnės seks milžiniška cunamio banga, apie kurią nesapnavo net patys Japonai (Japonijos populiacija 45 grupėje smuko 21%, o mūsų po 15 metų laukia net 40% ‘skrydis’ žemyn).

Taigi, Japonija jau išgyveno šį reiškinį ir kaip šis reiškinys įtakojo ekonomikos augimą, NT, palūkanų normas? Visų pirma, mažėjant išduotų paskolų sumai, sistemoje mažėja tiek realių, tiek virtualių pinigų masė – vyksta defliaciniai procesai, tačiau jokia vyriausybė nenori ir negali leisti įsivyrauti recesijai, mat ekonomika ima puškuoti dėl stiprėjančios valiutos kitų šalių atžvilgiu. Imama daugiau taupyti, mažiau importuoti, kainos ima smukti, traukiasi ir NT kainos ir t.t. Bendras ekonomikos svoris pasaulinėje arenoje mažėja. Mažėja ir tokios valstybės įtaka pasauliniams procesams, jos įtaka ir t.t. Pirmasis prevencinis sprendimas prieš nevaldomą defliaciją – palūkanų normos mažinimas. Mažėjant palūkanų normai, pinga skolinimasis ir žmonės gali, turėdami mažesnes pajamas, imti ilgesnio termino, didesnes paskolas, kurios neleidžia kainoms mažėti ir paneigia defliacinį procesą (6 pav.)

japan-interest-rate

6 pav. Japonijos palūkanų norma

6 paveikslėlyje pateiktas palūkanų normos kitimas Japonijoje nuo 1979 iki 2013 metų. Palūkanų norma, esant dideliam populiacijos augimui (tuo pačiu ir ekonomikos) didinama, stengiamasi pristabdyti infliacijos augimą (mat daugeliu atveju vyriausybės stengiasi palaikyti ne didesnę nei 2% metinę infliaciją), ko pasekoje yra palaikomos gana aukštos palūkanų normos, siekiančios ir 8-10%. Dėl didėjančios išlaidaujančiųjų grupės, didėja ir bendras jiems išduotų paskolų portfelis ir tas portfelis teigiamai veikia infliaciją – ji ima augti per staigiai ir vyriausybė šioje situacijoje stengiasi prilaikyti ‘arklius’. Situacija keičiasi 1991 metais. Prasidėjus nekilnojamojo turto burbulo sprogimui, kuris buvo paremtas spartaus gyventojų skaičius didėjimu ir tuo pačiu didėjančiu 45 metų amžiaus grupės ‘išlaidavimu’, vyriausybė ėmė mažinti palūkanų normas. Tai padėjo sumažinti NT burbulo sukeltas neigiamas pasekmes ekonomikai (7 pav.).

NT kainos Japonijoje, pasiekus maksimumą 1991 metais, ėmė ristis žemyn 15 metų iki pat 2005 metų. Jei žvilgtelėsite į 1 pateiktą paveikslėlį, tai pastebėsite, jog būtent 2005 metais buvo pasiektas populiacijos minimumo taškas 45 metų amžiaus grupėje ir nuo 2005 metų, populiacijos dydis 45 metų grupėje tolygiai ėmė didėti ir maksimumą pasieks 2020 metais (tėvų vaikai). NT kainos ėmė kilti todėl, jog atsirado reali NT paklausa dėl didėjančio 45 metų amžiaus grupės išlaidavimo (žmonių skaičius 45 metų amžiaus grupėje ėmė didėti. Atitinkamai didėja ir vartojimas). NT kainų kilimas Japonijoje nusimato iki 2020 metų, po kurio seks eilinis ciklas žemyn. Kaip nekeista, šis ciklas priešingas ‘Lietuviškajam’. Tuo metu, kai Japonijos populiacija 45 metų grupėje didės, mūsiškėje mažės ir tai tinka visoms vakarų Europos šalims.

Japanese_House_Price_Index

7 pav. Japonijos NT indeksas

Taigi, Japonijos vyriausybė ne tik kad nenutraukė žemų palūkanų politikos, tačiau ją ir toliau palaikė, nes tam buvo/yra dvi svarios priežastys:

1. Mažėjant populiacijos dydžiui, kuri labiausiai prisideda prie išlaidavimo ir tuo pačiu ekonomikos augimo, vyksta defliaciniai procesai – bendra pinigų masė rinkoje mažėja. Mažėja išduotų paskolų sumos, kainos ima kristi, nes yra mažiau vartotojų ir šiam procesui pristabdyti, palūkanų norma buvo sumažinta iki 2004 metų – tol, kol 45 metų amžiaus grupėje vėl išvydome didėjančius skaičius. Netgi nepaisant rekordiškai žemų palūkanų, tiek žmonių bendras įsiskolinimo lygis, tiek vartotojų kainų indeksas išliko kone nepakitęs visą periodą nuo pat 1995 iki 2005 metų (8 pav.).

japan-consumer-price-index-cpi

8 pav. Japonijos vartotojų kainų indeksas

Nuo pat 1995 iki 2005 metų kainų indeksas išsilaikė nepakitęs, nors palūkanų normos ir buvo žemos. Žemos palūkanų normos akumuliavimo dar didesnius ‘nuostolius’ t.y. defliacinius procesus netgi ir mažėjant bendrai išduotų paskolų sumai (ji sumažėjo per 10 metų net 30%). 2005 metais buvo pradėta didinti palūkanų normą, paskui kurią sekė ir kainų indekso didėjimas (dėl išaugusios paklausos dėl tos pačios 45 metų amžiaus grupės vartojimo), tačiau 2008 įvyko pasaulinė finansų krizė.

2. Dėl pasaulinės finansų krizės Japonijos ekonomika prarado inercijos momentą stipriam kilimui – šalyje prasidėjo defliaciniai procesai. Demografinė situacija pagerėjo dar 2005, tačiau ekonomika ‘užsilaikė’ lėtame augime iki pat 2008 metų ir šalia to prisidėjo pasaulinė krizė. Tam buvo imtasi vėlgi tos pačios taktikos – ‘kiekybinis lengvinimas’ (QE) ir eilinis palūkanų normos mažinimas, kuris, esant teigiamam 45 metų grupėje esančių išlaidūnų gausėjimui, davė vaisius ir ekonomikos kilimas buvo itin staigus (9 pav.).

japan-gdp

9 pav. Japonijos BVP kitimas

9 paveikslėlyje matome, jog Japonijos BVP augimo tempai sulėtėjo po 1996 metų ir tęsėsi iki pat 2008 metų. Tai sutampa su demografiniais pokyčiais šalies viduje. Pačios naujausios Japonijos NT kainos pateiktos 10 pav.

Japan Home Prices

10 pav. Japonijos NT indeksas

NT kainų kilimas pristabdytas 2009 metais. Šiuo metu kainos toliau kyla aukštyn, nes didėja 45 metų amžiaus grupės populiacija ir vartojimas, tuo pačiu paklausa ir NT auga. NT kainos iki 2020 metų, kuomet 45 metų amžiaus grupė pasieks populiacijos maksimumą. Iki tol galbūt pamatysime šiuo metu neįtikimai skambantį palūkanų normos kilimą dėl tos pačios infliacijos, mat vartojimas augs iki pat 2020 metų. Internete galima rasti ne vieną šaltinį, kuris teigia, jog pakėlus palūkanų normą Japonijos vyriausybė nesugebės išmokėti netgi palūkanų, tačiau didžioji dalis valstybės obligacijų turėtojų yra tie patys Japonijos gyventojai. Didėjančios jų pajamos teigiamai atsilieps ir Japonijos ekonomikos augimui. Didėjančios išlaidos, didins ir Japonijos vyriausybės biudžeto pajamas ir t.t. Tai yra uždaras ciklas. Paskutiniam palyginimui pateiksiu Japonijos akcijų indekso grafiką (11 pav.).

Dec42013NIKKEI

11 pav. Japonijos akcijų indeksas

Indekso vertė maksimalią reikšmę pasiekė 1990 metais – prieš pat NT burbulo sprogimą. Po to indekso vertė krinta dvigubai ir išsilaikė tame pačiame kanale net 10 metų, kai visame pasaulyje vyko ekonomikos ‘augimo’ bumas. 2000 metais stebėjome .com burbulo sprogimą, po kurio indekso reikšmė ėmė pastebimai augti, tačiau vėlgi užstrigo 2007 dėl pasaulį užklupusios paskutiniosios krizės bangos. Šiuo metu matome eilinį kopimą aukštyn. Čia reikia pasakyti, jog akcijų rinka yra kur kas jautresnė pasaulinėms tendencijoms, sukrėtimams ir ne itin tiksliai atspindi situacijos pačioje Japonijoje. Visgi tam tikrų atitikimų galima įžvelgti ir čia. Bent jau artimiausius 6-7 metus nusimato tvarus ekonomikos augimas, kuris teigiamas veiks ir Japonijos akcijų indeksus.

Lietuvoje demografinis 45 metų amžiaus grupės populiacijos maksimumas buvo pasiektas 2010 metais. Tiesa, NT kainos koregavosi žemyn šiek tiek anksčiau – dar 2008 metais, kai prasidėjo pasaulinė krizė. Šis populiacijos 45 metų amžiaus grupėje tarpsnis truks iki 2020 metų, kuomet bus pasiektas minimumo taškas ir 45 metų amžiaus grupėje vėl išvysime didėjimo tendencijas. Remiantis Japonijos patirtimi, NT kainos kris arba bent jau neaugs iki pat 2020 metų. Po to seks 10 metų truksiantis didelio augimo laikotarpis, kuomet didės tikimybė susiformuoti naujam burbului. Iki tol dar turime bemaž 15 metų. Išvada: NT kainos neaugs iki pat 2020 metų, todėl tai nėra gera investicija ar pinigų/perkamosios galios saugojimo priemonė. Vykstant defliaciniams procesams, grynųjų pinigų vertė auga.

busto_kainos

12 pav. Lietuvos nekilnojamojo turto indeksas

Įdomu kaip seksis JAV, nes jos demografinė situacija taip pat sutampa su ‘Lietuviškuoju’ variantu. Jų maksimumas buvo pasiektas 2010 metais, o minimumo taškas bus pasiektas taip pat 2020 metais. Tiesa, jų demografinė praraja yra mažesnė. Populiacijos skaičiaus kritimas sieks 8-9%, kai tuo tarpu mūsų laukia 12% kritimas. Japonijos populiacijos 45 metų amžiaus grupėje 1995-2005 metų laikotarpyje mažėjimas siekė 21%.

Pagal naujausius JAV duomenis, JAV politikai ir FED yra pasirengę ‘peršokti’ šį 10 metų ciklą tiesiog ‘priversdami’ žmones skolintis dar didesniais kiekiais mažinant palūkanų normas. To pasekoje stebime atsigaunančią NT rinką, didėjantį BVP ir didėjančias vartotojų kainas.

united-states-interest-rate

13 pav. JAV palūkanų norma

united-states-consumer-price-index-cpi

14 pav. JAV vartotojų kainų indeksas

united-states-gdp

15 pav. JAV BVP kitimas

Ką galima būtų patarti? Jei turite santaupų, neskubėkite Lietuvoje pirkti NT. Geriau taupykite, nes NT kainos kris. Be to, tai rizikingas laikotarpis, nes gali vėl užklupti krizė (JAV veiksmai gali privesti prie dar vienos krizės). Nedarbas didės, nes vartojimas mažės, kas įtakos ir įmonių pelnus, darbuotojų atlyginimus ir t.t. Tai taupymo ir paskolų atidavimo laikotarpis (Japonijos pvz.). Pataupius likusius 5 metus iki 2020, jau bus galima žvalgytis geresnio būsto ir imti iš banko paskolą kol palūkanos vis dar bus žemos. Po to jos ims kilti, norint pristabdyti infliacijos augimą. O jei būstą jau turite, tai neišleiskite taip sunkiai uždirbamų pinigų, nes nuo 2020 metų palūkanų normos už indėlius taip pat ims kilti. Situacija tiek Lietuvoje, tiek vakarų Europoje analogiška. Vokietijoje nusimato net 32% nusileidimas, kas tikrai teigiamai nepaveiks nei importo, nei eksporto ir ši situacija Vokietijoje nusimato dar ne vieną dešimtmetį (16 pav.).

9497027_orig

16 pav. Vokietijos demografinė situacija

…Vadinasi imigrantams kelias į Europą atviras…

Paskelbta temoje Akcijų rinka, Istorijos labirintai, Nekilnojamasis turtas, Valstybės biudžetas, Įvairūs | Parašykite komentarą

2014-02-07 Kreipimasis į signatarą Rolandą Paulauską ir Tautą

Paskelbta temoje Istorijos labirintai, Kas yra kas, Video | Parašykite komentarą